MOKSLAS ir GAMTA prieš STRESĄ, NERIMĄ IR NEMIGĄ

Apie streso, nerimo ir nemigos keliamas problemas pasakoja dietologė Eva Kataja.

Ką atsakytumėte, jei paklausčiau, ar kasdieniame gyvenime patiriate stresą? O kaip nerimas ir nemiga? Tikriausiai visi esame susidūrę su stresu, nes tai – normali kasdienė reakcija. Dauguma žmonių bent kartą gyvenime tikrai yra jautę nerimą. Galbūt kai kas nerimo neatpažino, niekas nepasakė, kaip su juo kovoti, o kai kam pasireiškė nemiga. Nežiūrint į tai, kad šios reakcijos nėra ypač malonios, jos yra visiškai natūralios. Gerai, kad egzistuoja visiškai natūralūs būdai, kaip sau padėti su šiomis reakcijomis susitvarkyti.

Paprastai stresą suprantame kaip stiprų jaudinimąsi, rūpestį ir (arba) baimę, tačiau iš tikro stresas –normalus reiškinys. Pavyzdžiui, jūs nepavalgėte ir neišsimiegojote, jūsų organizmas patiria stresą. Neišeina atlikti kokios nors užduoties ar vėluojate į susitikimą? Ir vėl pasireiškia stresinės reakcijos, kurios mobilizuoja organizmo energijos rezervą ir smarkiai suaktyvina fiziologinius ir psichinius procesus.

Paprastai galime nustatyti, kas sukėlė stresą, ir dažniausiai stresas yra trumpalaikis (nors egzistuoja ir lėtinis stresas). O štai nerimas paprastai linkęs trukti ilgai ir jo priežastis ne visada akivaizdi. Kalbant apie nerimo ir streso simptomus, galima išskirti abiems reakcijoms būdingus ir skirtingus (žr. paveikslėlį).

https://www.medicalnewstoday.com/articles/stress-vs-anxiety#difference

Kaip padėti sau pasijusti geriau

Laimei yra skirtingų būdų, kaip pagerinti savijautą, ir kiekvienas gali rasti tokį, kuris jam padėtų esamoje situacijoje. Svarbiausia – nenuleisti rankų ir išmėginti bei surasti, kuris būdas padės būtent jums!

  1. Fizinis aktyvumas.
  2. Meditacija, gilaus kvėpavimo ir kitos praktikos.
  3. Metimas rūkyti, alkoholio atsisakymas.
  4. Kofeino ribojimas.
  5. Miego režimo paisymas.
  6. Visavertė mityba ir (arba) mitybos papildymas augaliniais priedais ar maisto papildais.
  7. Kvapų terapija.

Savijautai gerinti – priemonės iš gamtos

Jei mūsų paklaustų, ar norime būti laimingi, greičiausiai atsakytume, jog norime. Nepaisant to, kad laimė yra subjektyvus dalykas, visiems suprantama, jog kai gerai jaučiamės, mums ramu, nėra streso ir nerimo, tada ir jaučiamės laimingi. Kasdienės pareigos, rūpesčiai ir darbai daro mums įtaką, dėl to dažnam kylantis klausimas, kaip pagerinti savijautą, yra aktualus. Be visavertės mitybos, fizinių pratimų, optimalaus miego režimo, sau skirto laiko, nuoširdžių pokalbių ir kitų užsiėmimų šį bei tą naudingo galime rasti ir gamtos vaistinėlėje.

Kanapių sėklų aliejus ir riebalų rūgštys omega-3

Kanapėse randama apie 542 cheminius junginius, įskaitant terpenus, kanabinoidus, flavonoidus, riebalų rūgštis, azoto junginius ir kt. Kanapių sėklų aliejus spaudžiamas būtent iš sėklų, o ne iš kitų augalo dalių, kaip paprastas kanapių aliejus. Kanapių sėklų aliejaus sudėtyje yra vertingų nesočiųjų riebalų rūgščių, tarp jų – omega-3 ir omega-6, taip pat antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių polifenolių. Kanapių sėklų aliejuje esančios linolo rūgšties (omega-6) ir alfa-linoleno rūgšties (omega-3) santykis yra 3:1, o tai, mokslininkų manymu, yra praktiškai idealus santykis, nors diskusijos šia tema vis dar tęsiasi. Bet kokiu atveju, kanapių sėklų aliejus padeda mums kovoti su oksidaciniu stresu, laisvųjų radikalų poveikiu ir jų pasekmėmis (Vitorvic et al., 2021). Dėl oksidacinio streso gali pasireikšti lėtinis uždegimas, paveikiantis visą organizmą bei mūsų savijautą.

Riebalų rūgštys omega-3 mūsų organizme atlieka svarbų vaidmenį, jų yra fosfolipidų, sudarančių ląstelių membranas, sudėtyje. Ypač didelė dokozaheksaeno rūgšties (vienos iš omega-3 rūšių) koncentracija yra galvos smegenyse, tinklainėje ir spermoje. Mokslininkai gauna vis daugiau duomenų apie riebalų rūgščių omega-3 poveikį psichinei sveikatai, jų trūkumas siejamas su tam tikrų psichikos ligų pasireiškimu (Klaus, 2020).

Kanapėse esantys terpenai

Kanapėse randama daugiau kaip 150 terpenų, suteikiančių skonį ir kvapą. Labiausiai paplitę iš jų – limonenas, alfa-pinenas, beta-pinenas, gumulenas, linalolis, mircenas ir kt. Terpenai kvapų terapijoje naudojami stresui, nerimui, depresijai mažinti, taip pat kartu su kitomis medžiagomis vaistams ir maisto papildams gaminti. Didžiausia terpenų koncentracija aptinkama iš kanapių išgaunamuose eteriniuose aliejuose. Pavyzdžiui, mokslininkai išsiaiškino, kad linalolis, kurio kvapas primena levandas, pasižymi priešuždegiminiu, antimikrobiniu, raminamuoju, neuroprotekciniu ir antidepresiniu poveikiu (Lowe et al., 2021).

Beta-kariofilenas – dar vienas kanapėse randamas terpenas, pasižymi skausmą mažinančiomis savybėmis, kurias lemia jo poveikis endokanabinoidų receptoriui 2 (CB2). Viename tyrime su gyvūnais beta-kariofilenas teigiamai veikė uždegiminį ir neuropatinį skausmą (Klauke et al., 2013).

Grifonijos

Apie Pietų Afrikoje augantį augalą grifoniją (lot. Griffonia simplicifolia) sužinojau pakankamai neseniai. Jos sėklose gausu serotonino sintezės pirmtako 5-hidroksitriptofano (5-HTP). Paprastai sakant, ši medžiaga veikia galvos smegenyse ir centrinėje nervų sistemoje, didindama serotonino gamybą. Serotoninas gali veikti miegą, apetitą, skausmą ir nuotaiką, būtent jis vadinamas laimės hormonu. Grifonijų sėklų ekstrakto poveikis buvo tirtas su gyvūnais: jis mažino nerimą, ir, mokslininkų manymu, tai buvo įrodymas, kad galima grifonijų sėklų ekstraktą naudoti žmonėms tam pačiam tikslui (Carnevale et al., 2011).

Levandos ir ramunėlės

Puikiai pažįstami augalai – levandos ir ramunėlės – taip pat gali padėti sumažinti stresą ir nerimą. Levandos buvo tirtos kaip priemonė bendrai nuotaikai gerinti ir esant miego sutrikimams, neramumui bei kitoms ne itin malonioms būklėms mažinti. Levandų eterinio aliejaus sudėtyje yra daugiau kaip šimtas skirtingų junginių, tačiau pagrindiniai iš jų linalolis ir linalilacetatas, taip pat įvairūs terpenai.

Ramunėlių, kaip ir levandų sudėtyje yra daug flavonoidų, terpenų ir kitų junginių, palankiai veikiančių organizmą, pasižyminčių priešuždegiminiu, antioksidaciniu, nuotaiką gerinančiu ir kt. poveikiu.

Tai anaiptol ne visos augalinės priemonės, kurias galima naudoti ir padėti sau jaustis geriau, be to, jos tikrai nėra panacėja. Tačiau, jei stengsimės išvengti stresą keliančių veiksnių, skirsime laiko kitiems gyvenimo aspektams, gamta mums padės pasiekti gerų rezultatų ir dvasinės ramybės. 

! Vartodami maisto papildus, įsitikinkite, kad jie suderinami su kitais jūsų vartojamais vaistais ar maisto papildais. Maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. Svarbi įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas.

0 replies

Leave a Reply

Want to join the discussion?
Feel free to contribute!

Parašykite komentarą